Mikė Pūkuotukas dažnai yra tingus ir naivus. Tuo tarpu Storulis – (nors ir nerangus). Jis pats taiso savo namą, pats augina uogas. Čia atsispindi lietuviška vertybė: "Kas nedirba, tas nevalgo" (nors Storulis valgo net ir nedirbęs, bet jis stengiasi!). Išvada: Ar verta skaityti "Storulio nuotykius" 2025 metais? Atsakymas griežtas: Taip, būtina .
Paklauskite savo vaiko: "Ką, tavo manymu, Storulis valgė pusryčiams tą dieną, kai sutiko bitę?" arba "Nupiešk Storulio namą žiemą!"
Ar turite savo mėgstamą citatą iš "Storulio nuotykių"? Pasidalinkite komentaruose socialiniuose tinkluose!
Sekantį savaitgalį pamirškite planšetę. Išvirkite stiklainį braškių uogienės, atsisėskite ant sofos su antklode ir perskaitykite pirmąjį skyrių garsiai. Pamatysite – vaikas prašys dar.
Tai transformuoja pasyvų skaitymą į aktyvų kūrimą. Būtent dėl šios priežasties pedagogai rekomenduoja šią knygą kaip privalomą literatūrą priešmokyklinukams. Užsienio skaitytojai dažnai lygina "Storulį" su Mikė Pūkuotuku (Winnie the Pooh). Iš tiesų, abu yra apvalūs ir mėgsta medų/avietes. Tačiau esminis skirtumas – lietuviškas charakteris .
Lietuvių vaikų literatūroje yra keletas šventų karvučių nepaliečiamų personažų. Vienas jų – ne baisus slibinas, ne išmanusis robotas, o linksmas, apvalus ir amžinai alkanas žaliaskarė – Storulis . Jo nuotykiai, aprašyti žymiosios rašytojos Violetos Palčinskaitės knygoje "Storulio nuotykiai" , jau kelis dešimtmečius išlieka vaikų kambarių bestseleriais.